Dar vienas karštas rytas, kai pabudau ne nuo žadintuvo garso, o nuo ausis rėžiančio triukšmo iš gatvės pro kiaurus hostelio langus.. Pirma mintis buvo, kad žiauriai noriu kavos ir nedelsiant.. akys pavargę nuo naktinio darbo su kompiuterio... tad taikiau į artimiausią atvirą kavinę, kurioje po sunkių derybų su vietiniais, užsisakiau kažką panašaus į maistą.. bet visdėlto supratau, kad pusryčiams nūdlai su aštriomis jūros gėrybėms ne mano skrandžiui...ir dar: buvo labai juokinga jausti viso aplinkui personalo žvilgsnius subestus į mane ir į mano lėkštę..ech.. visdar sunku priprasti.tikrai.prie tokio dėmesio...visada stebinčio.
Visą dieną persekiojo kažkokios nesekmės su maistu. Pietavom įdomiam restorane, kur maistas sukasi ant baro ir gali pasirinkti, ką nori.. bet buvo neaišku, kas tose lėkštėse, dar atnešė mėsos ir liepė viską dėti į kaistantį katilėlį ant stalo.. žodžiu, nusprendėm, kad čia daugiau negrįšim:)Įdedu keletą foto, kaip tai atrodo.. įdėja smagi.. tačiau norėjosi kažko paprastesnio ir suprantamo, nei neaiški žalia mėsa ir kažkokios tai nematytos daržovės...
Po darbo susitikimo, kuris buvo ganėtinai sekinantis ir reikėjo daug pastangų bendraujant su jų laužyta anglu kalba..na bet labai tikiuosi eigoje suprasim vieni kitus geriau...
Vakarienė baigėsi tuo... kad to, ką užsisakiau nebebuvo, tai teliko tenkintis vandeniu su ledu.. kol galu gale vietiniame markete nusipirkau sūrio ir jogurto...bent jau šitą mano skrandis tikrai supranta...
Anyway.. pabaigiu šios dienos darbus, ir manau savaitgalis bus tik mano. Turiu keletą minčių... žiurėsim kaip jos virs realybe.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą