Mergvakaris - senovės ir naujųjų laikų ritualinis jaunosios ir jos draugių renginys prieš vestuves.
Lietuvaitės mergvakarius šventė niūriai - jaunosios namuose susirinkusios pamergės pynė rūtų vainikėlius, traukė ritualines dainas ir ramino santuokos bijančią nuotaką. Mat jaunoji seniau tekėdavo ne savo noru, o jaunikį parinkus tėvams.
Šiuolaikinės mergvakarių ir vestuvių tradicijos labai stokoja
ritualinio pagrindo. Tradicinės lietuviškos šių švenčių apeigos laikui bėgant buvo išstumtos vakarietiškų manierų pamėgdžiojimo arba sovietinių prasimanymų. Jiems trūksta prasmės, kartais netgi reiškia vulgarius istorinius paklydimus. Šiuo metu sparčiai populiarėjantis amerikietiškas švenčių minėjimo stilius, jis veržiasi į svarbiausių mūsų gyvenimo įvykių ritualus ir simbolinius įprasminimus.
Nors mergvakario senoji prasmė dabar nebeišliko, jo tradicijas galima savaip palaikyti.
Dažniausia į šiuolaikinio mergvakario scenarijų įtraukiamas banalus pasivažinėjimas limuzinu, vyriškas striptizas ar praeivių gundymas marškinėliais su užrašu „Šįvakar tavo paskutinis šansas“.
Taip mergvakarį aprašo Vikipedija. Ir daugelis vyresnės kartų moterų matyt galvoja panašiai.
Tačiau šio šeštadienio mergvakaris, kurį stebėjau iš šalies, buvo kiek kitoks, nei įprastai dalyvaudavau.
Ramus, kuklus, galbūt net kažkuo prasmingas, bet kupinas veiklos ir nuotykių...be jokių pigių ir nuobodžių triukų ar tortu su kotu.
Va!
