Prancūzijos fotografijos perlas - Bresson'as

The photograph itself doesn't interest me. I want only to capture a minute part of reality.
{Henri Cartier-Bresson}

Daugiau:http://www.brainyquote.com/quotes/authors/h/henri_cartierbresson.html




...tai tokia graži, šilta tikra akimirka.

Ši nuotrauka buvo pirma pažintis su Henri Cartier Besson'u{bene prieš kokius 5 metus} - garsiu fotografu iš Prancūzijos.

Henri Cartier-Bressono vardas, rodos, yra neįtikėtinai giliai įstrigęs į kone kiekvieno fotografijos mylėtojo, o dar labiau fotografo sąmonę ar pasąmonę, kartu jučia ar nejučia darantis įtaką jo pasaulėjautai ar kūrybai.

Galiu drąsiai teigti- kad vienas iš mano mėgstamiausių "istorinių" fotografų.

Henri Cartier-Bresson's, laikomas modernaus fotožurnalizmo pradininku. Jis meistriškai naudojo 35 mm juostinį fotoaparatą formuodamas gatvės stiliaus ir "real life reportage" stiliaus fotografiją,įtakodamas ištisas kartas fotografų ir meninkų.

Šis reto talento XX amžiaus prancūzų fotomenininkas turėjo kone fenomenalių sugebėjimų įamžinti savają pasaulio koncepciją ir pateikti jos vaizdą pačiais įtaigiausiais būdais. Ir nors pirmoji jo priemonė atskleisti savąją tiesą ir savajį visa ko supratimą buvo ne fotoaparatas, o dailininko teptukas (įdomu tai, kad jis, nustojęs fotografuoti, vėlyvąsias savo menines ambicijas tenkino tapydamas ir piešdamas eskizus), kad ir kaip būtų, vis dėl to Cartier-Bressonas tapo nenuginčijamu ir absoliučiu fotomeistru.

Ar kam nors yra tekę pajusti keistą jausmą, kuris atsiranda žiūrint į meno kūrinį (neaplenkiant ir fotografijos)? Net jei tai ir subjektyvus patyrimas, vis dėlto jis įdomus. Kartais (o gal ir visada) atrodo, kad galima labai stipriai apsirikti interpretuojant kūrybinį darbą, jo koncepciją. O tai atsitikti gali dėl elementariausių dalykų, beribės stebėtojo interpretavimo laisvės, kuri kyla iš atitinkamo subjektyvaus požiūrio, o šis savo ruožtu iš riboto stebėtojo suvokimo.

Kartais tiesiog atrodo, kad šio fotografo įtaka ir kažkoks keistas meninis universalumas leidžia jo fone daryti net ir didžiausius novatoriškus atradimus mene, interpretuoti meno teorijas, aiškintis meno kūrinių tyrimo ar tiesiog suvokimo problemas ir taip toliau.

Cartier-Bressono fotografijos žaismingos. Nors jo darbų tematika dažnai apsiribodavo tam tikros socialinės padėties žmonių, jų aplinkos vaizdavimu, ir, atrodytų, ne tik idėjos, bet ir jos pačios turėtų būti gana niūrios, vis dėlto tikrasis liūdesys ir niūrumas čia daugeliu atvejų yra nevaizduojamas; jis dažnai nematomas akivaizdžiai, tačiau jį labai stipriai jaučiame ir suvokiame.

Nors tai tik akimirkos menas, vaizdai jo fotografijose keistai "gyvi". Dažnai net nesunku įsivaizduoti įvykį prieš sustabdytąją akimirką arba po jos. Ir tai tik dalis šio tariamo žaismingumo. Svarbios yra ir formos, jų žaismas. Žmonių, objektų ir šešėlių linijos, kontūrai dažnai jungiasi kartais į keistas, bet visad itin žavias geometrinių formų sistemas, kurios kaskart įneša papildomų emocijų ir spalvų į juodai baltas Cartier-Bressono fotografijas.

Galbūt neperdėtai vadinamos išskirtinėmis Henri Cartier-Bressono fotografijos bei neseniai mirusio paties fotografo atminimas padės kiekvienam žengti šiuolaikiškesnį, spartesnį žingsnį kiek įmanoma grynesnio suvokimo ir įvertinimo, pažinimo ir pripažinimo keliu taip sparčiai, kaip pats Cartier-Bressonas reformavo požiūrį į fotografiją.

Nuoširdžiai humaniška ir apsišvietusi visuomenė - tokia buvo Henri Cartier-Bressono didžiausia svajonė, giliai įsirėžusi fotoaparatu sustabdytose neteisingo pasaulio akimirkose.