Kai pilkos dienos tampa nykios...
Kai pusę metro sniego gatvėse pradeda erzinti...
Kai balta spalva užkloti šaligatviai pasidaro tokie vieniši...
Tada, kai sninga dideliais kąsniais - aš pykstu...
Kai vasario pabaigoje per sniego kalnus nematyti saulės...
Kai trečią kartą per mėnesį pametu pirštinę...
Tada, kai atsibosta vilnos megztinis... ir kai juoda spalva pradeda pykinti...
As tikrai pavargau nuo žiemos... ir nenustoju svajoti apie vasarą.. apie jūrą, apie atostogas, apie šiltą smėlį... Mintimis nutolstu ten, kur buvo šilta.. kur buvo gera, kur dienoje pasiklysdavau tarp spalvotų svajonių... Noriu būti ten - va dabar!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą