Šiandien mano vakaras kažkoks labai buitinis. Nieko nespėju kaip visada, o namie visiška betvarkė.
Bet dažnai, kai grįžtu namo po sunkios ir ilgos darbo dienos tiesiog nebematau, kad ne ten padėti batai ar šaldytuvas tuščias, drabužiai numesti bet kur ir vienintelė gėlė namuose lieka nepamaitinta vandeniu, bet turbūt tai nėra pats blogiausias variantas, kuriame aš gyvenu...
Taigi šiandien jaučiuosi visai šaunuolė, ir ne tik todėl, kad kepu obuolių pyragą beveik patį skaniausią)kolegoms, bet ir todėl, kad atlikau kitus buities darbus, kurie buvo atidėti mažiausiai savaitei į priekį ir nebuvo niekada mano mėgstamiausių užsiėmimų sąraše...bei susidėliojau likusių darbo dienų tikslus ir planus.
Sakyčiau, beveik galiu didžiuotis savimi. Gal dar todėl, kad nusprendžiau, kad šiame bloge bus tik lietuviška kalba...jokių taip dabar internetinėje plotmėje populiarių trumpinių, ar/ir barbarizmų o gal net ir anglizmų... Bet patikėkit tai tikrai sunku, kai ranka visiškai atšipus nuo taisyklingo rašymo ir visokiu į, š ir ę:))
Taigi, baigiasi antradienis. Visai greitai ir savaitgalis. O po jo laukia šiek tiek daugiau laisvo ir lengvo laiko, bet nesakysiu kodėl.
Bet lauktuvių tikrai lauksiu, na ir nelaukiant jų gaus. Visi.
Kaip ir paskutini kartą, kai gavau visai maža smulkmeną iš Vietnamo.Japoniškus maisto pagaliukus. Tikrai labai mieli ir moteriški.Būtent, tikrai tokie.
Kol kas jų neišbandžiau su maistu, bet su fotoaparatu įamžinti nepraleidau galimybės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą