Ech...tariu atsidusus...ta pacia akimirka.. kai arteja saltukas.. ir ryte su tavim ishsiruosus pasisveikinti saule nebera tokia silta ir miela kaip vasara.. apima liudesys - kartu ir nostalgija..
...na - liudna tikrai. Verkti nesinori, taciau begti ten, kur silta, tampa nuolatine mintimi, kuri persekioja kiekviena laisva minute..
Visai neseniai varciau atostogu albuma, kuriame paskutinius vasaros nuotykius zymi atostogos Italijoje.
Italy Italy.. as dar sugrysiu pas tave!. Im Sure 100%.
O dabar telieka austi minti, kur lekti, kai ateis i musu zemele balta ir salta ziema.. (Egiptas? - buvau. Turkija?- nelankiau, bet nenoriu. Tunisas - jau maciau... Hmm, kas liko dar, arti arti ir su daug saules?)...
Reikia, regis pradeti dometis ir pasizymeti nauja taska savo kelioniu zemelapyje..,
kol manes dar neapgaube depresijoje paskendes ruduo.... pilkas ir slapias.. apsiniaukes ir nedraugiskas..
Its complicated.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą