Dar viena diena, kai atsibudus ryte, zinau - nereikia skubeti i darba…Bet sikart nusprendziau vel atsigerus /kaip visada/ savo taip megstamos late kavos, isbegau su pilna kuprine daiktu i miesta. Sviete saule… todel nusprendziau kad reikia ishbandyti savo naujaji zaisliuka canon 17-40mm…
Geriausia, kad po keliu valandu klajoniu kahskur tarp uzupio ir antakalnio… tik isedus i automobili, pradejo pilt /suprask – lyt/ kaip is kibiro… ir dabar, kai jau nuotraukos sukeltos i mano notebooka.. pila kiaurai - na taip, turbut grazusis ruduo su savo visomis spalvomis tikrai pasibaige.. ir jei kada vel islys danguje saule, nutvieksdama dar tik pradejusias gelst kai kuriu medziu virsunes – bus stebuklas…
Netgi beveik visa savaite gryzus namo soku i savo naujuosius ugg’us. - na ok - yai ne tie originalus batukai, bet ne pigi kopija, o kitos kokybiskos firmos gaminys.
Bet ne esme - man jie labai patinka ir dar - jie ziausiai silti.
Taigi nors sildymo dar nera - su jais silta ir
Gryztant prie spalvoto rudens Vilniuje… supratau, kad arba nera man ikvepimo fotografuoti peizazus, gamta, architektura, detales … arba viskas atsibode! O gal as tiesiog nesugebu. Visgi zinau, kad zmones, ju veidai, israiskos, bruozai man patinka kur kas labiau…
Bet tiek to – dziugu, kad spejau dar pagauti keleta akimirku mieste, kai dar yra spalvu ir siek tiek saules yra.
Taigi stai – maza istorija su savo draugu canon.
…Hmm.. o gal ne, ne istorija, o tiesiog keleta trupiniu is sekmadienio, rudeni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą