2010 m. balandžio 17 d., šeštadienis

Kartais, o gal visada...



kartais aš nežinau kas AŠ esu...
Kartais man nereikia nieko, tik muzikos...
o šiandien noriu tik šokti... ir pamiršti viską, kas buvo...
kartais noriu meluoti, nes taip pasaulis atrodo geresnis.. ir aš pati sau labiau patinku...
kartais noriu sugrįžti atgal į ten, kur buvo so so... bet prisimenu, kad mano moto: don't look back...
kartais noriu tik svajoti, nes esu šiek tiek naivi romantikė...
kartais noriu rėkti, bet ne todėl, kad mane išgirstų
kartais nesu tikra tuo, ką darau ir tuo, ką sakau.
kartais man būna gėda.
kartais aš nemoku sprendimų priimti, bet...
kartais aš būnu bloga... bet pykti ilgai nemoku...
kartais, o gal visada man tik reikia kad mane mylėtų... nes visą kita ateis savaime...
Kartais viskas yra taip netikra...

2010 m. balandžio 13 d., antradienis

Serena Cole. Akvarelė, kuri trumpam atima žadą






Mano naujas įkvėpimas - jaunoji kūrėja Serena Cole.
Ištiesų, kai radau jos darbus internete,stabtelėjau.
Ir gražu ir kažkiek šokiruoja.
Ji kuria išskirtinius akvarelės portretus.
Nors moterų veidai tapyti iš mados žurnaluose publikuojamų modelių fotografijų, tai nesumenkina jos darbų vertės.

2010 m. balandžio 11 d., sekmadienis

Pavasaris!






Nors tai tik pradžia - aš jau laukiu žalios vejos piknikams.
Saulės kiekvieną dieną.
Giedro ryto, važiuojant dviračiu į darbą.
Pražydusių gėlių.
Išsprogusių medžių pumpurų.
Garsiai klegančių žmonių gatvėse.
Tuščio miesto savaitgaliais.
Šiltų vakarų.
Vėjo galvoje.
Ech.myliu tave, Pavasari!
Pavasario trupiniai polaroido rėmeliuose.
Kitaip.
Kitoks.

Tomukas. Kava su cukrumi.





Netikėtai šeštadienio popietę užsukau pas Tomą - į darbą. Dirbo jis visą savaitgalį.
Sakyčiau - puikus pavyzdys!
Anyway, kavos su cukrumi negėriau, bet vandens - taip. Troškino truputį po penktadienio klajonių.
Apsiniaukęs šeštadienis, tačiau labai labai jau turiningas.
Turbūt visai norėčiau, kad 90% visų jų būtų tokie.

Šeštadienis. Visa diena ant kojų.






Tikrai.
Visai neplanuotai.
Bet ir todėl puikiai.
Išeiti iš namų anksti, o grįžti vėlai - ir tiesiai į lovą.
Latte prieš miegą, buvo geras sprendimas, tačiau nepadėjo pabaigti žiūrėti filmo Rimtas Vyrukas. Na, bet šiandien, manau pavyks.






Nuotrupos iš šeštadienio.
Kas jame buvo kartu su manimi, viską žino, todėl nepasakosiu.
Buvo gerai.

Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!







Kadangi šis sekmadienis buvo kupinas visko, kaip ir beje,šeštadienis(!),aš žiauriai jaučiuosi nusikalus...
Nebeturiu nei ką pridėti,nei atimti... Taigi.Naujas portretas ir naujas įvaizdis.
Tiesiog.
Martynas.
Saulėtą ir šiltą sekmadienio popietę.
Traukinių stotis ir kažkur aplink...

2010 m. balandžio 5 d., pirmadienis

Mergaitė juoda skrybėle.






Sekmadienis.
Saulėta popietė Vilniuje.
Seniai matyta draugė.
Jaučiuosi truputi pavargus po ilgojo šventinio savaitgalio...nors jis kaip neįprasta buvo ramus ramus...tik pradžia labai audringa. O taip!
Bet ne apie tai.
Inga.
Trumpam Lietuvoje.
Ji sako nėra fotogeniška.
Melas.